1Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, sielvartaujanti siela ir būgštaujanti dvasia šaukiasi tavęs! 2Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes mes nusidėjome! 3Tu viešpatauji amžinai, tuo tarpu mes žūvame amžinai. 4Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, išgirsk maldą Izraelio likučio – vaikų tų, kurie tau nusidėjo ir nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso. Užtat ir persekioja mus nelaimės. 5Neatmink dabar mūsų tėvų nedorųjų darbų, bet atmink savo ranką ir vardą, 6nes tu esi Viešpats, mūsų Dievas. Tave, Viešpatie, mes norime šlovinti! 7Juk tu įdiegei savo baimę į mūsų širdis, kad šauktumės tavo vardo. Šlovinsime tave savo tremtyje, pašalinę iš savo širdžių visą nedorumą mūsų tėvų, kurie tau nusidėjo. 8Štai šiandien mes tremtyje, kur tu mus išblaškei užgauliojimui, prakeikimui ir bausmei už nedorybes mūsų tėvų, kurie paliko Viešpatį, mūsų Dievą“.
Poema apie išmintį
9„Klausyk, Izraeli, gyvenimo įsakymų,
dėmėkis, kad žinotumei, kas išmintinga.
10Kas atsitiko, Izraeli,
kad esi savo priešų žemėje
ir sensti svetimoje šalyje,
11susiteršęs mirusiaisiais,
priskirtas prie žengiančiųjų į mirusiųjų pasaulį?
12Tu nusigręžei nuo išminties šaltinio!
13Jei būtumei ėjęs Dievo keliu,
gyventumei ramybėje per amžius.
14Suvok, kur išmanymas,
kur stiprybė,
kur supratimas,
kad suvoktumei taip pat,
kur ilgas gyvenimas ir gyvastis,
kur akių šviesa ir ramybė.
15Kas rado išminties buveinę,
kas įsiveržė į jos lobynus?
16Kur tautų valdovai
ir viešpatavusieji net žemės žvėrims,
17žaidusieji su padangių paukščiais?
Kur krovusieji sidabrą ir auksą,
kuriuo žmonės taip pasitiki,
o jų turtams nebuvo galo?
18Kur tie, kurie rūpestingai kalė, apdorodami sidabrą,
bet nepaliko savo darbo ženklo?
19Jie pradingo, nužengė į mirusiųjų pasaulį,
o vietoj jų iškilo kiti.
20Naujosios kartos matė šviesą,
gyveno krašte,
bet kelio į išmintį nerado.
21Jos takų jie nesuvokė
ir neieškojo,
net jų palikuonys turi būti toli nuo kelio į ją.
22Apie ją nebuvo kalbama Kanaane,
ji nebuvo matoma Temane.
23Netgi Hagaros vaikai,
ieškantys pažinimo žemėje,
Midjano ir Temano pirkliai – pasakų sekėjai,
ieškantys pažinimo,
nežinojo kelio į išmintį
ir neėmė į galvą jos takų.
24O Izraeli, kokie dideli Dievo Namai,
kokia beribė jo viešpatystės vieta!
25Didelė ir bekraštė,
aukšta ir neišmatuojama.
26Ten gimė garsieji senovės laikų milžinai,
be galo aukšti ir įgudę kariauti.
27Ne juos Dievas išsirinko,
ne jiems davė kelią į išmintį;
28jie žuvo, stokodami išmanymo,
jie žuvo dėl savo kvailumo.
29Kas gi užžengė į dangų ir pasiėmė jos
ar parsinešė nuo debesų?
30Kas gi perplaukė jūrą, susirado ją
ir nusipirko už gryną auksą?
31Niekas nežino kelio į ją,
niekas nesuvokia jos takų.
32Bet tas, kuris visa žino, – pažįsta ją
ir ištyrė ją savo žinojimu.
Jis sukūrė žemę visiems laikams
ir pripildė ją keturkojų gyvulių;
33jis siunčia šviesą, ir ji sklinda,
jis atšaukia ją, ir virpėdama ji paklūsta.
34Žvaigždės džiugiai žėri joms nustatytu laiku,
35jis pasišaukia jas, ir jos atsako: ‘Mes čia!’ –
su džiaugsmu šviesdamos savo Kūrėjui.
36Jis mūsų Dievas,
ir niekas kitas negali jam prilygti.
37Jis ištyrė visą išminties kelią
ir padovanojo ją savo tarnui Jokūbui,
savo mylimam sūnui Izraeliui.
38Po to jis pasirodė žemėje
ir gyveno tarp žmonių“.
